„Oi, toli toli, toli tolumėla”, Toli mano giminėlė už debesėlių” (l. l. daina)
Ilgės-Vėlinės – viena gyviausių šventinių tradicijų Lietuvoje. Žmonės dažnai vienu Vėlinių vardu vadina tiek Visus šventus (lapkričio 1 d.), tiek pačias Vėlines (lapkričio 2 d.). Senovėje ikikrikščioniškos Ilgės neturėjo tikslios apibrėžtos datos; paprastai žmonės pradėdavo švęsti šeštadienio vėlų vakarą arba vidurnaktį, manydami, kad tuo metu vėlės pačios aktyviausios. Tikėta, jog jos lankosi savo gyventose vietose. Rudeniniame virsme liūdilgesys yra natūralus: apmirštanti gamta primena mums, kad viskas yra laikina ir, tuo pačiu, amžina.
