Jurginės – tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti.
Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas.
Anot senolių, Jorė, arba Joris, – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augaliją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir visiems namiškiams užtraukti nelaimę.
