Babtai miestelis Kauno rajone prie kairiojo Nevėžio kranto. Tai viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje. 1394 m. Babtų kiemas minimas rašytiniuose šaltiniuose. 16 – 18 amžiuje Babtai išaugo į judrų prekybinį miestelį, kuriame 1792 m. buvo suteiktos laivojo miesto teisės ir herbas. 1994 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtintas istorinis Babtų herbas.
Tarpukariu Babtai buvo valsčiaus, tarybiniais metais apylinkės, o nuo 1995 m. seniūnijos centras.
Babtus garsina vienintelis Baltijos šalyse Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas ir tyrimo stotis. Instituto darbuotojai aktyviai dalyvauja miestelio visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.
Nuo 1958 m. Babtuose veikia kraštotyros muziejus. Muziejaus stendai vaiduoja Babtų ir apylinkių praeitį ir nūdieną.
“Babtai nuostabus Lietuvos kampelis, mūsų istorijos ir kultūros lašas, kuriame spindi, žėri žmonių darbai, jų kančios ir likimai”. (Justinas Marcinkevičius)
1955 m. rugsėjo mėn. 24 d. Kauno rajono kultūros skyriaus vedėjo įsakymu atidaryti Babtų kultūros namai. Direktoriume buvo paskirtas mokytojas Juozas Rimkevičius.
1955 – 1963 m. laikotarpiu kultūros namuose dirbo mokytojas Pranas Dovydaitis, Aldona Brazauskaitė, Algis Simonaitis.
Ryškų pėdsaką Babtų kultūriniame gyvenime paliko ilgametė kultūros namų direktorė Aleksandra Dėdelienė, kuri 1963 – 1982 m. vadovavo kultūros namams ir dramos ratelio veiklai. Jai vadovaujant buvo pastatyta nemaža įsimintinų spektaklių: A. Vienuolio „Prieblandoje“, Žemaitės „Marti“ ir kt. Aleksandros Dedelienės ir Juozo Markausko iniciatyva buvo suburtas etnografijos ansamblis, kuris ir iki šiol tęsia savo veiklą. A. Dedelienės darbo metais, savo kūrybinę veiklą išplėtė kultūros namų mišrusis choras, kuriam 1958 – 1978 m. vadovavo Jonas Dauguvietis, sumanus ir talentingas chorvedys. Choras Babtuose buvo įsikūręs 1949 m., kuriam vadovavo vargonininkas Kazys Jakubavičius. Vadovaujant Jonui Dauguviečiui, vėliau Janinai Andriuškevičiūtei, Ritai Marcinkevičiūtei, Vaclovui Preikšai ir Danguolei Mikelskienei Babtų mišrus choras sėkmingai dalyvavo rajono ir krašto dainų šventėse. 1985 – 1990 m. chorui vadovavo D. Mikelskienė, kurios vadovaujamas mišrusis choras dalyvavo 1985 m. respublikinėje dainų šventėje ir 1990 m. Lietuvos tautinėje dainų šventėje Vilniuje.
Nuo 1983 m. Babtų kultūros namų veiklai vadovavo Stefanija Dimšienė. Ji vadovavo dramos rateliui, režisavo daugelį scenos veikalų ir pati juose vaidino. Jos iniciatyva Babtuose pradėta rengti dramos kolektyvų šventė „Kaimiškoji rampa“.
Išvykus S. Dimšienei, kurį laiką kultūros namų veiklai vadovavo Zita Skudžinskienė, o nuo 1992 m. Janina Danauskienė – ilgametė Babtų saviveiklininkė.
Tuo metu ypač suaktyvėjo Babtų kultūrinis gyvenimas. Kūrėsi meno kolektyvai, kurie gyvuoja ir iki šių dienų.
Nuo 2002 m. kultūros centre pradėjo dirbti meno vadovė Jurga Totilienė. Ji vadovavo folkloriniam ansmabliui „Vėrupė“. 2008 – 2013 m. laikotarpiu Jurga Totilienė dirbo kultūros centro direktore. 2013 metais kultūros centro laikinai einanti direktorės pareigas paskirta Viktorija Mongirdaitė.
2013 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-399 nuspręsta reorganizuoti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Savivaldybės biudžetines įstaigas Kauno rajono Babtų kultūros centrą ir Kauno rajono Vandžiogalos kultūros centrą sujungimo būdu į naują biudžetinę įstaigą Kauno rajono Babtų kultūros centrą.
Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Kauno rajono Babtų kultūros centras, adresas Kauno r. sav., Babtų mstl., Sodų g. 1, su Vandžiogalos laisvalaikio sale (adresas Kauno r. sav., Vandžiogalos mstl. Parko g. 6. Po kultūros centrų reorganizacijos nuo 2014 m. direktorės pareigas užima Eglė Patinskaitė – Žiuraitienė.
